Nominacija: Metų mokykla

Vilniaus Valdorfo Žalioji mokykla

Mums ji pati geriausia. Atėję taku per miškelį, papasakosime, kodėl. Geriausia būtent mums, visiems, tėvams, vaikams, mokytojams. Esame pelno nesiekianti bendruomeninė mokykla, – ne valstybinė ir ne privati. Per mokyklos veiklos metus susibūrė darni šeimų bendruomenė, kuri savo jėgomis sugebėjo pritraukti paramos, paskolų ir įsigytame sklype Vilniaus rajone pastatė 5 klasių pastatus.

Ką ten pastatus, turim ir žirgyną.

Sukūrėme realų mokyklos horizontalaus valdymo modelį, kuriame veikia kelios darbo grupės, sprendimai priimami bendru sutarimu. Mūsų mokykloje nėra vienvaldžio direktoriaus, neišlaikome savininkų. Mokykloje veikia iš tėvų ir mokytojų suformuotos darbo grupės, kurios ir sprendžia reikalus, viskas taip paprasta. Horizontalus bendruomeninis valdymas, sprendimų priėmimas bendru sutarimu įtraukia į mokyklos kūrimą mokinių tėvus, kurie yra reali mokyklos stabilumą ir augimą palaikanti jėga bei pagalba.

Žinoma, mokykloje svarbus asmuo (ne visi vaikai taip mano) yra mokytojas. Suburta jaunų, entuziastingų, kūrybingų mokytojų komanda, kiekvienoje klasėje dirba po du mokytojus – moteris ir vyras. Nors esame jauna mokykla, pas mus pasisemti patirties atvažiuoja pedagogai iš įvairių Lietuvos mokyklų (turėjome svečių iš Vilniaus, Klaipėdos, Utenos, Panevėžio, Kalvarijos, Rygos).

Mokyklos tikslas – kurti erdvę, kurioje skleistųsi vaiko individualūs gebėjimai, kurioje vaikas galėtų įgyti įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų visapusiškam suaugusio žmogaus gyvenimui. Remiamės intuityviąja pedagogika, kurios idėjas mokyklos pedagogai puoselėja nuo pat mokyklos įkūrimo. Taip pat turime tikslą skleisti progresyvias pedagogines idėjas platesniam pedagogų ratui Lietuvoje – būdami dar jauni, jau sulaukėme daugybės pedagogų vizitų iš

Bet grįžtam prie vaikų.

Jie kasdien bet kokiu oru ateina pėsčiomis kelis kilometrus per gražų mišką. Gražų, nes patys jį tvarko, ir per Darom akcijas ir per nedarom, kasdien. Miškelį, kuriame tiesiogiai pajunta ir patiria gamtą, ateina patirdami gamtą, besikeičiančius metų laikus ir daug nuotykių. Tai čia kasdien, o kur dar didieji žygiai, kaip 16 km. – vasario 16 d. su tautinėm dainom.

Nuotykiai nesibaigia ir mokykloje, nes ši mokykla nėra vadovėlių paskaitymas. Vaikai patiria, įsitraukia, įsigilna, pajaučia. Gali, susipažinę su Lietuvos mitologija dedikuoti kurį nors mėnesį savo nusipaišytame kalendoriuje paskirsti mėgstamiausiam naujam pažįstamam – kad ir žalčiui ar Perkūnui. O tada eis susipažinti su kitomis tautomis, kultūromis ir religijomis. Na, arba žaisti futbolo. Arba pas arklius.

Be abejo, didžiausias pasiekimas – tie 178 vaikai, kurie kasdien noriai eina į mokyklą.